palivarkinis

×palivárkinis, -ė adj. (1) 1. turintis palivarką, su palivarku (apie dvarą): Nuo XVIII a. vidurio, padidėjus Lietuvoje gyventojų skaičiui, atsiradus daugiau gyvulių ir kraštui ūkiškai atsigavus, palivarkinių dvarų ėmė daugėti, mažėjant nepalivarkinių dvarų skaičiui rš. 2. būdingas palivarkui: Įsigalint lažiniam palivarkiniam ūkiui ir stiprėjant baudžiavai, valstiečio „laisvė“ nyko ir artėjo prie šeimynos žmonių nelaisvės rš. 3. priklausantis palivarkui: Palivarkinė žemė rš.